šiurkštumas

šiurkštùmas sm. (2) Rtr, Š, BŽ140, DŽ; L 1. NdŽ, KŽ, ŽŪŽ68 → šiurkštus 1. ║ GTŽ nelygumas (apie žemės paviršių): Žemės paviršiaus šiurkštumas MTŽ. Dugno šiurkštumą Lietuvos upių vagose dažnai didina akmenys ir gargždas rš. Landšafto šiurkštumas sumažina sausvėjų siautėjimą, dirvų džiovinimą, javų išguldymą sp. 2. NdŽ, KŽ → šiurkštus 6: Šiurkštumas paprastai išreiškia žmogaus vidinio pasaulio skurdumą, dorovinį bukumą, sielos sustabarėjimą ir nejautrumą rš. Nustelbęs savyje savo išdidumą, uždarumą ir kietą kario šiurkštumą, jis nuoširdžiai tyliu balsu jai kalbėjo V.Myk-Put. ║ NdŽ, KŽ, LL216 Šiurkštumas niekam garbės nedaro rš. Tu tapai panašus į liūtą savo rūstumu, į vilką godumu, į gyvatę piktumu, į jautį šiurkštumu J.Balč. 3. stačiokiškas, užgaulus poelgis, posakis, žodis: Gal tik jaunas mano amžius sulaikydavo mane nuo šiurkštumų ir užgaulių žodžių rš. Laikraštijoj vartojama daug šiurkštumų rš. 4. asketiškumas, griežtumas: Ižduodinėji sąnarius savuosius (per pasnykus ir kitus šiurkštumus) DP5. Stepina (giria) jį ižg šiurkštùmo arba aštrumo ir šventybės jo gyvatos DP20.